Pagrindinis    Muzikantus pasieks papildomas uždarbis

Muzikos industrijos atstovų uždarbį sudaro ne tik tradicinės pajamos iš įrašų pardavimų, koncertinės veiklos ar vis labiau populiarėjančių internetinių muzikos platformų (tokių, kaip Spotify, Deezer ar iTunes), bet ir atlygis už vadinamąjį antrinį įrašų panaudojimą. Šių metų pradžioje (kaip ir kasmet) asociacija AGATA paskirstė tokį atlygį muzikantams, dainininkams ir muzikos įrašų gamintojams. Šį kartą muzikos industrijos atstovams paskirstyta bendra 1 119 340 EUR suma.

Ši suma bus išmokama daugiau nei 19 tūkst. Lietuvos ir viso pasaulio muzikantų ir įrašų gamintojų už jų muzikos įrašų naudojimą Lietuvoje pirmąjį 2017 m. pusmetį. Atlikėjų gaunamas atlygis gali varijuoti nuo 15 tūkst. eurų iki 15 euro centų, priklausomai nuo to, kokiu būdu ir kaip dažnai buvo naudojami jų muzikos įrašai.

Atlikėjų bei muzikos įrašų gamintojų intelektinė nuosavybė (šiuo atveju – muzikos įrašai) yra saugoma įstatymų bei tarptautinių konvencijų, todėl muzikantai ir turi teisę gauti atlygį už įrašų panaudojimą. Kitaip tariant, atlygis už antrinį įrašų panaudojimą – tai pajamos, gaunamos už suteiktas licencijas naudoti muzikos įrašus televizijoje, radijuje, viešose vietose (kavinėse, parduotuvėse, renginiuose, kt.) ar kitais būdais.

Paprastai tokias licencijas išduoda kolektyvinio administravimo organizacijos, kurių užuomazgų galima rasti jau XVIII – XIX amžiuje (tiesa, pradžioje – autorių srityje). Svarbia data yra laikomi 1847 m., kai kompozitoriai Paul Henrion ir Victor Parizot bei rašytojas Ernest Bourget pradėjo teisminį procesą prieš Paryžiaus koncertinę kavinę ,,Les Ambassadeurs”. Teismui pareikšti reikalavimai buvo susiję su tuo, kad minėti kompozitoriai ir rašytojas turėjo mokėti už vietas ir valgius šioje kavinėje, tačiau jiems nebuvo mokama už tai, kad jų kūriniai buvo atliekami šios kavinės orkestro. Teismas įpareigojo kavinę sumokėti autoriams, tačiau paliko jiems patiems susirinkti atlyginimą iš daugybės kitų kavinių ar panašių vietų. Tokiu būdu paaiškėjo, kad veikdami atskirai autoriai nebus pajėgūs įgyvendinti savo teises. Tai ir paskatino pradėti steigti kolektyvinio administravimo organizacijas.

Šiandien, kai technologijos leidžia kūrinius bei muzikos įrašus naudoti masiškai, kolektyvinis teisių įgyvendinimas padeda ne tik teisių turėtojams, bet kartu leidžia televizijoms, radijo stotims ar kitiems muzikos įrašų naudotojams centralizuotai gauti reikiamą licenciją, neieškant kiekvieno muzikanto atskirai. Lietuvoje šiandien atlikėjų ir įrašų gamintojų vardu tokias licencijas teikia AGATA.

Kontaktai:
Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA
Direktorė Agnė Begetė
el. paštas: agata@agata.lt
tel. +370 5 277 88 99

Susiję straipsniai