Archyvai

Miroslavas Kultyševas: „Šiuolaikiniam žmogui klasika reikalinga kaip niekad“

Vienas geriausių pasaulio pianistų M. Kultyševas koncertuos Lietuvoje

Tarptautinio P. Čaikovskio pianistų konkurso laimėjimas prilygsta muzikos Olimpui, nuo kurio atsiveria didžiausios koncertų salės bei publikos ovacijos. Neretam pianistui tokie konkursai dažnai tampa savaiminiu tikslu, kurį pasiekus tarsi nebelieka kitos pakopos. Tačiau panašu, kad 2007 m. šią garbingiausią pergalę iškovojęs 24-erių Miroslavas Kultyševas (Rusija) žvaigždžių liga nesusirgo. Per trejus metus nuo pergalės pianistas išaugo, bet išliko savimi – nuoširdus, kiek poetiškas jaunuolis, kuris per metus surengia per šimtą koncertų, tačiau jau pirmaisiais prisilietimais prie klavišų priverčia sustingti net ir skeptiškiausiai nusiteikusią publiką.

„Jaunas, paprastas vaikinas įžengė į sceną, jo elgsenoje nebuvo nei mažiausios užuominos, jog jis pirmo ryškumo žvaigždė, tačiau vos tik atsisėdęs prie fortepijono, akimirksniu pavirto klavišų burtininku. Publika jau seniai negirdėjo tokio kvapą gniaužiančio pasirodymo“, – po koncerto Zalcburge rašė kritikai.

Mažiau negu už mėnesio sensacingasis pianistas M. Kultyševas su soline programa atvyksta į Lietuvą: kovo 19 d. jis koncertuos Klaipėdos koncertų salėje, kovo 20 d. – Kauno ir kovo 25 d. – Vilniaus filharmonijoje.

Skaitytojų dėmesiui – interviu su šiandien pasaulį stebinančiu pianistu.

Lietuvoje atliksite specialią programą, skirtą F. Chopino 200-osioms gimimo metinėms. Be šio kompozitoriaus kūrinių neišaugo nei vienas pianistas. Galbūt kai kurie jų Jums asmeniškai labai svarbūs, lėmę pergales didžiuosiuose konkursuose?

Žinote, man patinka visi kūriniai, kuriuos groju, o groju tik tuos, kuriuos mėgstu. Būdamas vienu populiariausių ir mėgstamiausių kompozitorių istorijoje, F. Chopinas, mano įsitikinimu, tuo pat metu yra ir labai sudėtingas bei mįslingas. Programoje atliksiu tiek neseniai parengtų kūrinių, tiek tų, kurie tarsi gyvena drauge su manimi jau daugelį metų.

Kaip ir kada pasukote profesionalaus muziko keliu?

Mano šeimoje muzikantų nėra. Viskas vyko gana tradiciškai: tėvai nuvedė mane į muzikos mokyklą, mat gabumai pasireiškė gana anksti. Nuo pat vaikystės pažinau scenos skonį. Man buvo šešeri, kai pirmą kartą skambinau solo su orkestru. Bet esu labai dėkingas savo mokytojams – Z. M. Cuker, dėsčiusiai specialiojoje muzikos mokykloje prie Sankt Peterburgo konservatorijos ir Sankt Peterburgo konservatorijos profesoriui A. M. Sandlerui.

Jums teko studijuoti Sankt Peterburge, vienoje garsiausių pasaulio muzikos konservatorijų, ir ne kartą lankytis bei koncertuoti Vakaruose. Ko išmokote konservatorijoje ir ko – koncertuodamas ir susidurdamas su skirtingų šalių publika?

Nepabijosiu pasakyti, kad scena yra pagrindinis „universitetas“ muzikantui. Po pergalės XIII-ajame tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse mano koncertinis gyvenimas pasuko nauju keliu, gana daug koncertuoju. Koncertas yra pagrindinė kūrybinio proceso grandis, ir, griežtai kalbant, muzikanto-atlikėjo egzistavimo pateisinimas. Koncertiniuose turuose gali kelis kartus nuskambėti tie patys kūriniai, tad turiu laimės nuolat ieškoti ir, koncertas iš koncerto, atrasti naujas jų briaunas.

Jūsų koncertą organizuoja simboliškai besivadinanti organizacija, populiarinanti jaunus bei gabius klasikos atlikėjus – „Naujoji muzikų karta“. Ar iš tiesų klasikinė muzika turi naująją, skirtingą atlikėjų kartą? Kuo, jūsų manymu, išsiskiria jūsų kartos muzikai?

Turbūt svarbiausios vertybės muzikantams, norisi tikėti, išlieka nepakitusios. Vis dėlto, nepaisant akivaizdžiai augančio atlikėjų techninio lygio, pastebimi ir globalūs pasikeitimai – atsiranda artistų, kurių klasikinio ir romantinio repertuaro interpretacijos prieš 30-50 metų būtų neįsivaizduojamos. Kaip mėgstama sakyti: dabar toks tūkstantmetis. Bet čia jau atskira tema…

Klasikinė muzika, parašyta prieš keletą šimtų metų, yra tokia didinga, kad ją sunku išsemti. Žinoma, jos kūrėjai yra ant aukščiausio pjedestalo, tačiau muzika gyva tik atlikėjų dėka. Kiekvienas atlikėjas groja taip, kaip girdi, ir praturtina tai, kas parašyta savo laikmečio patirtimi.

Dalis atlikėjų šiandien eksperimentuoja, išmėgina naujus žanrus, dalyvauja bendruose projektuose su džiazo ar pop-atlikėjais. Ar jūs pats ketinate likti ištikimas klasikos žanrui?

Nemanau, kad tokie „bendri projektai” yra į naudą klasikinei muzikai…

Dažnai pasigirsta nuomonių, kad po sunkios darbo dienos sunku susikaupti sudėtingam klasikinės muzikos koncertui, dalis žmonių renkasi lengvesnio turinio pramogas. Ko reikia, kad publika vis dėlto susirinktų į klasikinės muzikos koncertus ir nepatirtų nusivylimo?

Esu giliai įsitikinęs, kad tie, kurie tikrai myli muziką, vis tiek ateis į koncertą, kokie pavargę bebūtų. Šiuolaikiniam žmogui klasika reikalinga kaip niekad. Turėdamas jautrią sielą žmogus muzikoje gali atrasti sielos užuovėją ir džiaugsmo šaltinį.

M. Kultyševas groti fortepijonu pradėjo būdamas 6-ių metų. Sulaukęs vos 10-ies, pianistas debiutavo didžiojoje scenoje ir kaip solistas grojo kartu su Sankt Peterburgo simfoniniu orkestru. Dar vaikystėje išskirtinių gabumų jaunojo pianisto talentą kritikai lygino su genialiuoju W. A. Mozartu.

2007-aisiais antrąjį prizą (pirmasis nebuvo skirtas) tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje laimėjęs M. Kultyševas, jau pasirodė daugybėje žymiausių pasaulio koncertų salių. Tarp jų – Amsterdamo Concertgebouw, Vienos Musikverein, Niujorko Avery Fisher Hall, Sankt Peterburgo filharmonijos, Maskvos konservatorijos ir daugelis kitų. Užsienio šalių kritikai apibūdina M. Kultyševą kaip pianistą, apdovanotą išskirtiniu muzikalumu ir virtuoziškumu.

Prieš keletą mėnesių M. Kultyševas debiutavo „Naujosios muzikų kartos“ organizuotame soliniame koncerte, nuo publikos lūžtančioje Londono salėje Wigmore Hall . „Poezija ir džiugus triumfas smelkte persmelkė visą pianisto pasirodymą“, – apie M. Kultyševą rašė „The Times“ kritikai.

Po koncertų Lietuvoje M. Kultyševas tęs savo intensyvų koncertinį turą Europoje ir Azijoje.

Miroslav Kultyshev koncertinis turas:

Kovo 19 d. Klaipėdos koncertų salė

Kovo 20 d. Kauno filharmonija

Kovo 25 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija