Baras "Bukowski"

Pirmadienis yra diena, kai patartina nebaliavot. Todėl kiekvieną pirmadienį stengiuosi iš paskutiniųjų. Savaime aišku, visos pastangos nueina na©#ui, nes mano baromenai baisiai paslaugūs…
Antradienis yra diena, kai susimąstai, kad nereikėjo baliavoti pirmadienį. Bet mąstyk, žmogau, nemąstęs – šaukštai jau po pietų, o stikliukas – ant stalo. Todėl mano antradienis paprastai yra atsikartojęs pirmadienis.
Trečiadienis yra diena, kai lauki ketvirtadienio. Kur čia, brolau, nelauksi, jei ketvirtadienis yra mažojo savaitgalio pradžia?! Todėl įprastinis mano trečiadienis – mažoji mažojo savaitgalio pradžia.
Ketvirtadienis yra diena, kai, kaip jau minėjau, išaušta mažasis savaitgalis. Jei nuo pat pirmadienio laukei mažojo, kodėl gi nenusiaubus savo baro?.. Todėl ketvirtadienį siaubiu, lėbauju ir kitaip triukšmauju.
Penktadienis yra diena, kai savaitgalis įsibėgėjęs taip, kad stabdyti beprasmiška. Todėl penktadienio nestabdau nei aš, nei maniškiai.
Šeštadienis yra diena, kai patartina pristabdyt. Bet negi stabdysi, kai jau taip gerai įsivažiavai?.. Todėl šeštadienį varau pilnu tempu, o jei šalia pamatau užbuksavusį, ištiesiu JAM pagalbos ranką su pagalbos stapariku ir visame bare įsijungia žalios šviesos!
Sekmadienis yra diena, kai… Ai, kokia čia diena?! Visi mano sugėrovai užsiparinę, nes rytoj JIEMS į darbą. Damos dar pachmielinasi, nes užsitęsė penktadienio naktis, o rytoj… Taip taip taip – rytoj JOMS irgi į tą sup!$tą darbą! „Darbdavys – ne knygų leidėjas: dramos dėl miniatiūrinio pavėlavimo neiškels… - paprastai mąstau sau sekmadienį. - Todėl užsuksiu į savo barą!“
Taip atrodo įprastinė mano savaitė. Tikiuosi, TAVIŠKĖ panaši…
TAVO Bukowski