Archyvai

Ispanui nuostabiausias dalykas Vilniuje – merginos

Niekas kitas negali papasakoti apie miestą geriau negu jo lankytojai iš užsienio. Jie pasako, kas čia yra puikiausia, ko reikėtų vengti, o ką būtina pamatyti. Mes susisiekėme su Lietuvoje studijuojančiu jaunuoliu iš Ispanijos Bruno Garcia Alvarez. Jis šiuo metu yra atvykęs į Vilnių pagal mainų programą ir gyvena čia jau keletą mėnesių. Bruno paprašėme pasidalinti keletu minčių apie naktinį gyvenimą Vilniuje.

Vilnių pasirinko visiškai atsitiktinai. Paklaustas, kodėl būtent pasirinko atkeliauti į Lietuvą, Bruno negalėjo nurodyti jokios aiškios priežasties. „Nežinau, sunku pasakyti. Tiesiog pasitaikė tokia galimybė ir ja pasinaudojau. Apie Lietuvą buvau girdėjęs tik kaip apie krepšinio šalį. Turėjau tik apytikslį supratimą, kur yra ši šalis. Todėl mano apsisprendimas buvo visiškai spontaniškas. Norėjau kur nors išvažiuoti pasinaudojęs „Erasmus“ studentų mainų programa ir pasitaikė unikali galimybė atvykti į Lietuvą.“.

Bruno pasakoja, kad rimčiau Lietuva pradėjo domėtis tik prieš atvykstant į čia. „Žinoma pasidomėjau. Juk reikės gyventi valstybėje apie pusę metų, privalai kažką žinoti apie ją. Likus kelioms savaitėms iki atvykimo pradėjau ieškoti populiarių lankytinų vietų, klubų, restoranų, barų, kur galėčiau nueiti pasilinksminti. Man, kaip jaunam žmogui, svarbu buvo žinoti, jog čia atvažiavęs nemirsiu iš nuobodulio, o gerai praleisiu laiką.“

Nuostabiausias dalykas Vilniuje – merginos. Po tokios įžangos tiesiog knietėjo Bruno užklausti ar nenusivylė tuo, ką surado atvykęs į Lietuvos sostinę. „Oi ne, Jūs juokaujate? Aš netgi nespėjau aplankyti visų vietų, kurias esu pasižymėjęs savo užrašuose (juokiasi – red. pastaba). Nors esu Lietuvoje jau daugiau nei du mėnesius, dar toli gražu nespėjau visko aplankyti Vilniuje, o pačioje šalyje tuo labiau. Kiekvieną vakarą sulaukiu kvietimo eiti vienur ar kitur, todėl sunku būna apsispręsti. Kartais net nesutinku eiti, nes žinau, jog sugrįžčiau tik paryčiais. O mokytis, kad ir „Erasmus“, vis tiek reikia.“

Paklausus, kas labiausiai krenta į akis Lietuvos naktinėse pasilinksmino vietose, Bruno atsakymas buvo vienareikšmiškas. „Merginos. Jos čia nuostabios. Kai pirmą kartą nuėjau išgerti alaus Lietuvoje, jei gerai prisimenu, tai buvo baras „Transilvanija“, aš vos galėjau atitraukti akis. Gražių moterų tokia gausybė, jos visur. Man su kitu savo draugu ispanu kartais būna net sunku būti Filologijos kiemelyje (Vilniaus Universitetas – red. Pastaba), nes tiek daug dailių merginų vienoje vietoje nesu matęs. Ir jos yra visur. Lietuva – tikras vyrų rojus.“

Labiausiai patinka Totorių gatvė. Paklausėme Bruno, ar jį galima būtų pavadinti „nakties žmogumi“ ir kodėl?. „Nežinau, tikriausiai todėl, kad vakare daug smagiau išeiti pasivaikščioti po miestą. Jame dažnai pilna žmonių, visi pasipuošę, linksminasi. Dieną visi skuba, o tas man nepatinka. Naktį  visi gražesni, atsipalaidavę. Todėl jeigu Vilniuje su draugais išeiname kur nors, tai namus pasiekiame tik anksti ryte.“

Išskirti pačią mėgstamiausią „naktinę“ vietą Vilniuje Bruno buvo taip pat sudėtinga, tačiau jis pateikė gana originalų atsakymą. „Pačios mylimiausios vietos Vilniuje tikriausiai neturiu. Aš toks žmogus, man patinka eiti visur. Kiekvienoje aplinkoje galima surasti kažką įdomaus, kažką vertingo. O Lietuvoje visur galima surasti gražių merginų. (juokiasi – red. pastaba). Tačiau jeigu reikėtų kažką išskirti, tai pasirinkčiau Totorių gatvę. Man tai pati mėgstamiausia atkarpa Vilniuje. Čia yra tikrų alaus barų, tokių kaip „Transilvanija“ ar „Būsi Trečias“, o paskui galima ir į kokį klubą nueiti, kad ir į „Paparazzi“. Pastaroji vietą man tikrai labai patinka“.

Netyčia pateko į barą stoties rajone. Žinoma, kartais gyvenime atsitinka kuriozinių situacijų, kurios tuo metu neatrodo labai juokingos. Panašu, kad Vilniuje Bruno tokią irgi apturėjo. „Vieną kartą su draugais vaikščiojom po senamiestį. Buvom ką tik atvykę ir nelabai žinojom, kas kur yra. Nežinome kokiu būdu, atsidūrėme Pylimo gatvėje. Nieko neįtardami ėjome toliau, kol pamatėme kiek keistos išvaizdos barą. Užėję į vidų iš karto supratome, kas čia per vieta. Čia sėdėjo keletas vaikinų, kurie kalbėjo su merginomis, kurių profesija buvo aiški. Iškart supratome, kad reikia dingti iš ten. Tik po to sužinojome, kad apsilankėme Vilniaus stoties rajone viduryje nakties. Bet paskui tiesiog pasijuokėme iš tokios situacijos ir patraukėme atgal senamiesčio link, kur eilinį kartą turėjome puikų vakarą. Pamoka iš mūsų istorijos – geriau naktį neklaidžioti po vietas, kurios atrodo intartinai.“

Draugai pavydi Vilniaus. Paklaustas, ar nepasiilgsta Ispanijos, Bruno buvo gana galantiškas. „Visi pasiilgsta savo šalies. Kartais ir aš prisimenu savo draugus. Tačiau jie man pavydi. Aš jiems prieš kelias dienas nusiunčiau nuotraukas iš fantastiško vakarėlio „Helios“ klube. Jie kaip tik praėjusį vakarą neturėjo ką veikti, tai pripažino, jog man labai pasisekė. Šiaip Ispanija skiriasi nuo Lietuvos, tačiau abiejose šalyse žmonės labai mėgsta ir moka linksmintis ir tai man labai patinka. Aš čia jaučiuosi beveik kaip namie.“

 

Griežtai draudžiama portale „Vilnius by night“ paskelbtą informaciją naudoti kitose svetainėse ar tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti vilniusbynight.lt kaip informacijos šaltinį.
Portalo „Vilnius by night“ administracija komentarų neredaguoja ir už juos neatsako. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, šalinsime  tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, vulgarūs, šmeižiantys, įžeidinėjantys privačius ir viešus asmenis, pasirašyti kito asmens vardu, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.