Pagrindinis    Ghostpoet gyvenimo dainos – jo grotuve ir Vilniuje

Iškart po Lietuvos 100-ojo gimtadienio, vasario 17 dieną, Vilniuje lankysis ypatinga asmenybė. Britų muzikos kūrėjas Ghostpoet dalinsis savo dainomis, kurios neleidžia būti abejingiems pasauliui. Jo žinutė tikrai pasieks kiekvieną, kuriam rūpi pasaulio ir Lietuvos problemos. O belaukiant pasirodymo Vilniuje verta pasiklausyti ir tų dainų, kurios pakeitė Ghostpoet gyvenimą.

Naujausias Ghostpoet albumas „Dark Days + Canapés“ – tai makabriška ir rizikinga kelionė. Pats įrašas – lyg užtikrintas vedlys, kuris neleis ilsėtis, bet tikrai nepaliks likimo valiai. Pakeliui bus progų ir susikaupti, ir iš širdies pašokti.

„Įtemptas ir pavojų kupinas flirtas su triphopo melancholija ir „Sisters of Mercy“ gitarų voratinkliais“, – taip vaizdingai albumą apibūdino prestižinis žurnalas „Mojo“. Nostalgija Ghostpoet nuoširdžiai svarbi – iš meilės „Massive Attack“, Nicko Cave‘o ir new wave atstovams „Talk Talk“ jis sukūrė naują, asmenišką ir jautrų skambesį.

Ghostpoet, kurio tikrasis vardas yra Obaro Ejimiwe, nuo pat vaikystės yra aistringas muzikos klausytojas. Jis pats prisimena, kad muzika nesąmoningai įsigraužė į jo vidų ir paskui niekada nebepaleido. Koncerto organizatoriai muzikos agentūra „8 Days A Week“ kviečia išgirsti svarbiausias Ghostpoet gyvenimo dainas. Su komentarais iš paties atlikėjo lūpų.

1. Daina, kuri man primena vaikystę

UB40 – „Food for Thought“ (1980)

„Prisimenu, kaip per Kalėdas vaikystėje šokau pagal šią dainą mūsų mažame bute pietų Londone. Turėjom padėvėtą vinilą, reikėdavo uždėti monetą ant patefono adatėlės, kad ji neužstrigtų, – į prisiminimus panyra Obaro. – Kažkas nepaprasto buvo šioje dainoje, ypač ta saksofono įžanga, kuri tiesiog pakerėjo. Galbūt patraukė liūdesys. Mano vaikystė nebuvo sudėtinga, bet mane visada traukė melancholiška muzika.“

Obaro gimė ir užaugo Londone. Jo šeima nepasižymėjo meniniais polinkiais, tad kūrybinę gyslelę jis turėjo atrasti savo pastangomis. Tam prireikė nemažai metų, bet dabar tegalime pasidžiaugti, kad aukštesnės jėgos neleido jam visko mesti.

2. Pirma daina, kuri atėmė man žadą

Badly Drawn Boy – „Cause a Rockslide“ (2000)

„Ši daina skambėjo įvairiomis mano gyvenimo akimirkomis. Grupės „Badly Drawn Boy“ debiutinį albumą nusipirkau, kai man buvo septyniolika. Parsinešiau jį namo ir klausiausi valandų valandas. Šį kūrinį įsivaizduoju kaip iš žurnalų iškirptų nuotraukų koliažą, grubiai suklijuotą lipnia juosta.“

Tuo metu Obaro dar neplanavo kurti muzikos, bet stumiamas įgimto talento kaupė dainų eskizus ir įžvalgas.

3. Daina, kuri paskatino rinktis muzikanto kelią

Squarepusher – „Iambic 9 Poetry“ (2004)

Studijuodamas universitete Obaro dar nesvajojo, kad išleis albumą, juo labiau keturis, iš kurių du bus nominuoti „Mercury“ apdovanojimui – titului, reiškiančiam ne tik tai, kad išgarsėsi ir duosi po kelis interviu per dieną, bet ir tai, kad sukūrei šį tą, ko turtinga Didžiosios Britanijos muzikos scena dar nebuvo girdėjusi.

„Šį kūrinį išgirdau baigdamas studijas. Tada jau truputį žaidžiau su ritmais ir mane nepaprastai paveikė ši muzika, kurioje nebijoma laužyti taisykles. Kūrinyje yra akimirka, kai viskas tiesiog išprotėja ir negali nuspėti, kas bus toliau, o tada vėl viskas grįžta į vėžes tokiu siūbuojančiu ritmu. Man tai buvo lemtingas momentas: „Taip galima daryti? Oho, neblogai.“

Baigęs studijas, Obaro beveik septynerius metus dirbo nuo 9 iki 17 val. – skambučių centre ir apsaugoje. Bet tokia rutina jo akivaizdžiai netenkino – grįžęs namo jis sėsdavo dėlioti žodžius ir ritmus. Galiausiai juos ištobulino tiek, kad jie virto jo pirmuoju albumu „Peanut Butter Blues & Melancholy Jam“, 2011 m. nominuotu „Mercury“ apdovanojimui.

4. Kūrinys, paskatinęs mane rašyti geresnes dainas

Rodriguez – „Crucify Your Mind“ (1970)

„Tokia graži ir liūdna daina. Mane sužavėjo dokumentinis filmas „Cukrinio žmogaus beieškant“ – apie sunkumus, kuriuos turėjo įveikti Rodriguezas kelyje į pripažinimą. Kitą dieną nusipirkau garso takelį ir buvau priblokštas dainų tekstų, jų jėgos, poezijos ir gelmės. „Crucify Your Mind“ taip talentingai parašyta, ji kreipiasi į tave be užuolankų: „Aš esu čia, šalia tavęs ir žinau, ką tau tenka išgyventi“, – aistra muzikai dalinasi atlikėjas.

Jam pačiam tekstai, poezija taip pat labai svarbūs. Naujajame albume Ghostpoet išreiškia susirūpinimą globalinėmis įtampomis, šių dienų krizėmis, kurias taip lengvai ignoruoja žmonės, pasinėrę į socialinius tinklus. Jam svarbu būti atviram ir kurti muziką, kuri nebūtų apie nieką.

5. Daina, kuri mane visada pravirkdo

Radiohead – „Pyramid Song“ (2001)

„Metų metus mane buvo užvaldęs albumas „Amnesiac“ – esu didžiulis „Radiohead“ gerbėjas, bet atidėjau jį į šalį iš esmės tam, kad pailsėčiau. Prieš kelerius metus, prieš pat pasirodant mano antrajam albumui, Amsterdame radau šį albumą, išleistą riboto tiražo vinile. Tuo metu gyvenau mažame kambarėlyje Dalstone. Buvo vėlu, už lango ūžavo vėjas ir langas virpėjo, o visa tai pynėsi su Thomo Yorke‘s balsu. Nebuvo geriausias etapas mano gyvenime ir ši muzika tapo šilta melancholiška antklode, po kuria galėjau pasislėpti.“

Liūdna muzika keistu būdu gali tapti paguoda. Tokia yra ir Ghostpoet kūryba. Dabar jam jau daug laimingesni laikai. Juolab kad ir patys „Radiohead“ yra dideli jo muzikos gerbėjai.

6. Dainos, amžinai įsigraužusios į galvą

Iggy Pop – „The Passenger“ (1977)

„Ši daina atsisako palikti mano atmintį. Pagal ją esu baisiai kvailiojęs šokių aikštelėje. Gitaros partija tokia hipnotizuojanti, o bosas tiesiog drebina krūtinę. Man labai patinka ir tekstas. Tamsi, nuodinga garso kelionė. Iggy kalba apie savo miesto purvą, bet dainos melodija šviesi. Mane visad intriguoja dviejų elementų supriešinimas – tamsos ir šviesos. Visada bandau tą sukurti ir savo muzikoje“, – tiksliai įvardija Ghostpoet.

Žurnalas „The Independent“ naująjį jo albumą apibūdino kaip „košmariškus, klaustrofobiškus garso sūkurius“, o tinklalapis „The Line of Best Fit“ – kaip „tamsią mūsų laikų simfoniją“. Bet ši rafinuota simfonija nėra vien rimta – pagal ją sunku nešokti.

Muddy Waters – „Mannish Boy“ (1955)

„Ši daina prasideda eilute „Viskas bus gerai iš ryto“, ir aš visad pagalvoju: „Taip, štai ką aš noriu girdėti!“ Šios dainos klausausi išeidamas iš namų ir prieš lipdamas ant scenos. Ji yra ir mano telefono melodija. Esu šiek tiek apsėstas Muddy Waterso – ant rankos esu išsitatuiravęs jo veidą.“

Taigi jau žinom, ko Ghostpoet klausysis prieš lipdamas ant menų fabriko „Loftas“ scenos Vilniuje. Jo pasirodymą apšildys pati tikriausia „Vilniaus energija“, kuri kaitins atmosferą prieš pagrindinę vakaro žvaigždę.

„Vilniaus energija“ – tai avangardinio repo kūrėjo, Europos slemo čempiono, interaktyvios knygos „XXI a. Kudirka“ autoriaus Žygimanto Kudirkos-Mesijaus ir „Sheep Got Waxed“ būgnininko, elektroninės muzikos kūrėjo Ado Gecevičiaus projektas.

Vos prieš porą mėnesių jie išleido savo pirmą dvigubą albumą, taip ir pavadintą – „DDVVIIGGUUBBAASS“. Jame Mesijus ieško globalios kalbos, suprantamos žmonėms, kūdikiams, augalams, gyvūnams ir ateities būtybėms. Apšildymui bus išnaudota daug energijos – svorio numes ne tik atlikėjai, bet ir klausytojai.
O išmokę naujų kalbų dar geriau suprasime Ghostpoet poeziją, muziką ir vieni kitus. Juk mums to bene labiausiai dabar ir reikia.

Susiję straipsniai